- dureklis
- durẽklis sm. (2) 1. iešmo pavidalo duriamasis įrankis: Čia buvo toks durẽklis, noru padirbti pamautą Grg. Paimk kieto medžio pagalį, nusidrožk, ir būs durẽklis Žd. Nukalk man kokį durẽklį Žd. Kur padėjai durẽklį, man reikia uždurti naujas slenkstis Klvr. Su šakėms, su durekliais puolė pryš juodašimčius pjausenos naktį Šts. 2. žeberklas, perstekė: Su durekliu gal nudurti žuvį Žd. 3. lakštelis: Yra mėsingi išsikėlę durekliai ant apatiniąja pavirše [grybų] P.
Dictionary of the Lithuanian Language.